duonininkas

dúonininkas (-inykas; SD¹121, SD247), -ė smob. (1) 1. kas kitų išlaikomas: Jau senas esu, duonininkas, dirbti nebegaliu Jrb. Tėvai dar jauni, o jau dúonininkai Vlkv. Eik tarnaut, namie nereikia dúoninykų Gs. Tas karalius turėjo ir seną duonininkę Sch124. ║ išimtininkas: Vežk dúonininkui rugius Alk. Po to jaunasis ūkininkas duonininko išimtininko daugiau neturėjo prš. 2. SD247, K duonos kepėjas: Jie stukelį duonos, nuog duoninykų keptąją, ... laiko MTP29. Ir duoninyks (kepėjas, pyraginyks) nusidėjo prieš savo poną BB1Moz40,1. 3. duonos pardavėjas: Duonininkas, kuris nuolat atveždavo mums duonos, taipgi atsisakė duoti bargan duonos rš. 4. duonos dalytojas: Kas trukdo bloko duonininkui tą kepalą padalyti į 13–15 dalių? B.Sruog.